Artėjant šventėms viduje atsiranda kirbuliukas, norisi skleisti šilumą ir būti labai laimingai, gražiai ir gerai. Bent jau taip suprantu Kalėdinę dvasią. Ilgiuosi to Kalėdinio laikotarpio, kai buvau vaikas, kai buvau paauglė, kai visus metus laukdavau gimtadienio ir šventų Kalėdų. Kai tomis ypatingomis dienomis džiaugdavausi dovanomis, svečiais, išvykomis, vakarėliais, kiekviena patirtis teikdavo didelį pasitenkinimą ir jaudulį. Nežinau kodėl, bet dabar to neliko.... Viduje yra to džiaugsmo, bet tokio prislopinto... Jaudulio išvis mažai kada būna, nes vis mažiau ir rečiau kažkas gali nustebinti. Tai ką reiks daryt pensijoj? :)
Kadangi mažai kas stebina, mąstau, kad reikia pradėti kitus stebinti. Norėdama kažką gauti, turėčiau ir duoti. Bent jau šypseną kiekvienam sutiktam savo kely, o Lietuvoj šitaip baisiai trūksta tų šypsenų.
Šį kartą skirsiu padėkai šiais metais įgytoms pažintims - nerealiausiųjų. Kiekvienam linkėčiau susipažinti su šiais nerealiausiais ir galbūt patirti tą patį malonumą, kurį turėjau ir aš.
Kalbant apie savęs materialųjį realizavimą Lietuvoje - buvau baisi pesimistė. Tikėjau, kad tik “blogi” žmonės gali save realizuoti, kad tik “nešvariais” pinigais sukasi lietuviška ekonomika. Visuomet mane vežė ir veža vakarų šalių demokratija, tolerancija ir pagarba žmogui (darbuotojui, darbdaviui), tautai. Suprantu, kad labai diskutuotinos šios temos, tačiau kartais pasigendu viso šito Lietuvoj. Nors dabar su kiekviena diena matau vis daugiau pozityvo. Už tą pozityvą ir dėkoju!!!
Turiu naivią jaunatvišką svajonę, kurti/auginti/brandinti šeimos verslą. Pasiekti vakarietišką “lygį”. Įnešti į Lietuvos rinką daugiau laisvės, pagarbos ir tolerancijos. Užtenka monopolistams snausti ant savo laurų! Reikia daugiau konkurencijos, nesvarbu, kad rinka nedidelė - šitiek daug sričių šaukte šaukia konkurencijos. Tiek daug laisvės tokiems svajotojams (ir rimtesniems). Ir beveik visos galimybės po nosimi :)
Už tą galimybę ir dėkoju. Ačiū Versli Lietuva - už tą nerealumą, kurį gavau iš jūsų. Todėl, kad gavau tiek daug pozityvo ir tikėjimo ateitimi. Būtent tokios programos, kaip Verslumo Skatinimas suteikė daug žinių ir drąsos pradėti judėti pirmyn. Verslios Lietuvos dėka - verslas TIKRAI veža. Tik spėk gaudyti informaciją, paramą ir kontaktus.
Taip pat šiais metais maloniai nustebau - jog ir mažesniuose miestuose vyksta judėjimas. Anksčiau pasiklausyti seminaro vykdavau į didmiesčius, nes galvojau, kad pvz. Alytuje mažai kas vyksta. Tačiau nerealiausiųjų galima sutikti visur, tik reikia būti aktyviam ir jų ieškoti.
Dar viena padėka Alytaus krašto verslininkų asociacijai, kurie maloniai padėjo ir padeda žengti MB “Guzva” pirmuosius žingsnius. Buvo tokių momentų, kai norėjosi pabėgti nuo visų savo svajonių apie verslą, susikrauti lagaminus ir išvykti laimės ieškoti svetur. Tačiau būtent AKVA pagalba ir geranoriškumas padėjo tašką mūsų apsisprendime.
Dėkoju ir Alytaus miesto savivaldybei, kurie remia ir skatina smulkiuosius verslininkus. Tik nesustokit :)
Žinoma, dėkoju ir mūsų valstybei už MB, jau seniai reikėjo kažko panašaus. Tačiau būtų labai gaila, jei šis verslo skatinimas būtų tik epizodinis.... Juk gyvenam globaliais laikais, visi matom, kaip yra skatinami verslininkai vakarų šalyse, ar kaimynystėje. Natūralu, kad verslo neskatinimas gimdo negatyvą, ypač kai iš rankų išplešia (panaikina) pozityvą. Šventinėmis nuotaikomis tikiu, kad galbūt valdžia (MB atveju) nebus tas negatyvas.
Visi, kuriems dėkoju pakeitė požiūrį į savęs realizavimą Lietuvoje. Labai džiaugiuosi, kad galima surasti bendrakeleivių bei gerųjų “samariečių”, kurie dalinasi savo žiniomis, patirtimi ir visokeriopa parama. Nereikia jokių “blatų” ar “kyšių”, užtenka su šypsena užsukti į svečius. Dar kartelį dėkui už šių metų pozityvą.
Tinklaraštis neskirtas verslumo temoms, tačiau be viso šito - vargiai ar būčiau susidomėjus ir išdrįsus gilintis ir nagrinėti mados temą Lietuvoje. Pirmiausiai vis dėlto buvo poreikis versliai veiklai, o su mados pasauliu šiemet ypač susidomėjau Mados Akademijos dėka.
Taigi toliau dėkosiu jums nerealieji iš Mados Akademijos!!!! Ypatingas AČIŪ organizatoriams, jog suteikė galimybę pažinti mados pasaulio nerealiuosius:
Olesė Kekienė neišsemiamas žinių šaltinis ne tik apie madą, jos istoriją, įvaizdį, stilių, estetiką ir apskritai viską :) Tiems, kam trūksta įkvėpimo kuriant - rekomenduoju pasikonsultuoti/pabendrauti su Olese, bent mane šios dėstytojos kiekviena paskaita įkvepia dešimčiai projektų. Galbūt dėl to, jog iki mados istorijos paskaitų - nebuvau atkakli mados ar istorijos fanatikė. Viskas man buvo nauja, įdomu ir labai skanu. Išklausiusi 15 akademinių valandų visą sąsiuvinį pripildžiau “ateities projektais”, iš kurių keletą būtinai pabandysiu įgyvendinti. Dėka Olesės paskaitų - kiekvieną dieną ieškau ir daugiau dėmesio skiriu įvaizdžiui. Stebint, analizuojant skirtingų laikų, skirtingų asmenybių įvaizdį, jo bendrumus bei skirtumus - suvokiu ir po truputį bandau atrasti save tuose skirtinguose laikuose ir asmenybėse. Įgijau šiek tiek patirties žvelgti į kitus, analizuoti/interpretuoti jų stilių ir įvaizdį. Šios analizės ir interpretacijos - be galo įdomūs procesai. Jie taip užkabino, kad dabar “kaip paturbintas siurblys” renku į save visą informaciją apie mados pasaulį.
Eugenijus Skerstonas pakeitė mano požiūrį į “Toddlers and Tiaras”, visuomet žavėjausi tokiomis laidomis ir niekada nesusimasčiau, kad vis dėlto vaikiškas pasaulis turi likti vaikišku pasauliu. Šio dėstytojo medžiaga bene sunkiausiai įsisavinama, tačiau tik panerdama į gilius apmąstymus galiu rasti genialius atsakymus. Ir tie atsakymai iš tiesų kaip ir kiekviena geniali tiesa - būna labai paprasti. Vieni aktualiausių atsakymų, kuriuos iškapsčiau per Eugenijaus paskaitas:
Aš kaip visi, bet visi ne aš;
Individualus = Madinga + Mados interpretacija.
Taip pat suvokiau, jog nėra čia tokia baisi nelaimė, kad esu pasiklydus savo stiliaus, asmenybės ieškojimuose/formavime, nes turiu dar daug laiko patirčiai ir lengvai rasiu kelią, kai būsiu brandi.
Pažintis su Jolanta Rimkute buvo gana trumpa, tačiau buvo be galo įdomu išklausyti penkiolikos metų patirtį mados versle. Tai buvo antras kartas, kai susipažinau su lietuviškos padangės kūrėja (pirmas kartas Statkevičiaus kolekcija). Labai apsidžiaugiau pamačius ir sužinojus, kad yra tokių patriotiškų kūrėjų, kurie kuria ne tik, kad patenkintų savo kūrybinį potencialą, bet taip pat dėl vizijos (kurią aš taip išskaičiau) - kurti geresnę Lietuvą. Žaviuosi šia kūrėja ir nuoširdžiai linkiu ir noriu, kad tokių kūrėjų Lietuvoje tik daugėtų. Apskritai, kad daugiau atsirastų tokių veiklių žmonių su “geresnės Lietuvos” vizija.
Būtent to ko norėjau ir tikėjausi pradžioje kursų (gauti daugiau informacijos apie madą ir jos pritaikymą versle) gavau su Paolos Marijos Russo paskaita. Ši dėstytoja puikiai, lengvai ir greitai perteikė Safario strategiją, kurią kursų dalyvės pačiupinėjome, karpėme ir klijavome pačios. Nekantrauju pratęsti pažintį su šia profesionale sekančiais metais. Mano nuomone - tai tikra mados verslo pasaulio liūtė, kuri įdomiai, dinamiškai, labai paprastai ir profesionaliai supažindino su puikia marketingo strategija.
Dėkoju visiems nerealiesiems ir linkiu kiekvienam skaitytojui susipažinti ir įgyti tiek pat ar daugiau teigiamų emocijų, pozityvo, žinių - kiek gavau aš.
Pradžioje galvojau, kad tokie renginiai pritraukia žmones, kurie nori pasirodyti ar pavaidinti... Realiai net nesidomėjau ir nežinojau, kad ir paprastam žmogui įmanoma apsilankyti (už padorią kainą) Statkevičiaus kolekcijos pristatyme. Visad maniau, kad į tokį pristatymą sukviesti tik VIP'ai. Kai pradėjau domėtis (Mados akademijos dėka) ir supratau, kad tokį renginį gali pamatyti visi, kas nori - nuomonė apie tokiuose renginiuose besilankančius žmones pasikeitė. Juk ir aš pati užsidegiau noru pamatyti realiai, kaip atrodo toks renginys, o tuo labiau Statkevičiaus. Nesu mados ekspertė ar stilistė, turiu labai paviršutiniškas žinias apie mados pasaulį. Tačiau taip daug įdomiau - panerti stačia galva į tokį naują įdomų pasaulį.
Man labai pasisekė, kad esu Lietuvoj ir po truputį susipažįstu su Lietuvos madų pasauliu. Juk jei gyvenčiau pvz. Milane tikriausiai būtų nerealu patekti į Italijos garsiausio dizainerio kolekcijos pristatymą. Iš tiesų daug labai jaudinausi ir dar labiau laukiau to momento, kai išvysiu savo tautiečio kūrybą.
Būtent pati pradžia, pačios pirmos pristatymo minutės pateisino visus lūkesčius.
Dėja esu priklausoma nuo kompiuterinių žaidimų (labiausiai mėgstu RPG fantastinius) - geriausias vaistas nuo pagirių, ligų, ar šiaip blogos nuotaikos.
Mano nuostabai, sėdėdama daugiatūkstantinėj minioj, laukdama Statkevičiaus kolekcijos pristatymo jaučiausi kaip namie savo "gamerio" kėdėje. Šiurpuliai per kūną bėgiojo nuo šviesos ir garso efektų.
Vėliau, kai erdvėlaiviai nusileido, buvau nukelta į Bruce Lee filmą. Taigi papuoliau tiesiai į vieno iš didžiausių savo autoritetų glėbį. Nors kolekcija atspindėjo Japoniją, tačiau karatė šou, muzikinis fonas ir žemiau esantis modelis priminė Bruce Lee laikus.
Apie pačius kūrinius: jų spalvas, siluetą ir t.t. neturiu kompetencijos kažką komentuoti. Labiausiai mane sužavėjo nugaros. Negalėjau atsigerėti, kaip gražiai, lengvai, seksualiai ir paslaptingai atrodė moterys iš nugaros.
Taip pat sužavėjo mantijos/apsiaustai - tokios, rodos, lengvutės ant kūno, bet aštrios akiai. Netgi šiek tiek vampyriškos.
Stebėdama šiuos kūrinius prisiminiau Saulėlydį.
Taigi tokia buvo mano pirmoji pažintis su lietuviška mada, su Statkevičiaus kūryba. Po kolekcijos skaičiau įvairių straipsnių ir supratau, kad nėra taip blogai, jog esu žalia ir nežinau, kuriais metais kokie dizaineriai ar mados namai buvo pasirinkę rytų temą. Atėjau, pamačiau, interpetavau savaip ir likau be galo laiminga, įkvėpta, sužavėta.
Todėl visoms ir visiems, kurie mėgsta kompiuterinius žaidimus, Bruce Lee ir Saulėlydį rekomenduoju apsilankyti Statkevičiaus šou.
