Iškritus pirmajam sniegui ir Gruodžiui įsibėgėjus, noriu pasidalinti šios puošnios vakarienės prisiminimais ir palinkėti, kad jūsų šventinės vakarienės būtų skanios, elegantiškos ir smagios.
O kaip jums idėja "Vakarienė baltai", baltame sniege? Taip puikiai dera baltos pirštinės, karšto vyno taurė ir baltas vilkas šalia.
Mums "Diner en Blanc" prasidėjo galvos skausmeliu - kuo apsirengti ir apsiauti. Reikalavimai buvo gana griežti (viskas baltai balta: drabužiai, avalynė, indai, staltiesė, kėdės, pintinė ir t.t.), tokius reikalavimus - griežtai stengėmės ir įvykdyti. Juolab per vestuves nevilkėjau baltos suknelės, tai normalu, kad ir "Baltai vakarienei" baltų drabužių savo garderobe turėjau nedaug. Savo apranga nesididžiuoju, kitiems metams teks labiau pasistengti ir pamilti baltą spalvą. Mano antrajai pusei turėjo būti lengviau, tačiau baltų vyriškų džinsų taip paprastai neradome. Pirmiausiai pirkome linines kelnes, bet jos nėra visiškai baltos, tuomet nusipirkome džinsus, tačiau jie šiek tiek su šaltu atspalviu. Marškinių baltų netrūko, bet renginio dieną paaiškėjo, kad nesižiūri.... ir paskutinėmis akimirkomis lėkėme po parduotuves ieškoti baltų marškinių. Tai va, su apranga mums nesisekė.
Renginyje puikiai atrodančių baltų žmonių buvo daug, ne visiems taip nesisekė kaip mums. Žavėjausi kitų elegancija ir išradingumu, originalumu.
Labiausiai mane sužavėjo ir papirko "Diner en Blanc" emocijos, nuo pat pradžių buvome suintriguoti. Užsiregistravome į renginį dviese, turėjome galimybę internetu bendrauti su kitais dalyviais, bet kažkaip neabejojau, kad į tokį renginį užsiregistruos panašūs žmonės ir susidraugausime vietoje. Visiškai neklydau! Atvykus į pirmąją mūsų grupelės susitikimo vietą, sutikau pažįstamus veidus. Tai buvo labai maloni, netikėta staigmena. Visi laukėme, kada bus atskleista paslaptis, kokioje viešoje vietoje darysime pikniką. Galbūt vietos pasirinkimas buvo ir nuspėjamas, tačiau vis tiek paslapties jausmą išgyvenom.
Keistas jausmas Vilniaus rotušėj išsilankstyti staliuką, kėdutes, paserviruoti stalą ir sėsti vakarieniauti. Kita vertus, kai vakarieniauji su daugybę elegantiškų bendraminčių pasidaro labai smagu. Jau vykstant link rotušės autobusu jautėsi pakeleivių šventinė nuotaika, susėdus prie staliukų visi dar labiau susibendravome, pagelbėjome vieni kitiems (skolinomės atidarytuvą ar ugnies žvakėms, stiklinę, šakutę ir t.t.). Iš tiesų labai svarbu yra nusiteikimas - nemačiau nei vieno suraukto ar pikto veido, visi tokie ypatingai geros nuotaikos buvom. Man šis renginys - įrodymas, kad gera nuotaika yra užkrečiama. Net lietaus tamsūs pikti debesys apsuko ratu aplink rotušę, jausdami tokią galingą gerą nuotaiką.
Programos taip pat nežinojome, pasidavėme vakaro tėkmei... Šokome, bendravome, juokėmės, šypsojomės, skanavome, gurkšnojome, buvome mandagūs, elegantiški ir svarbiausia laimingi.
Po renginio buvo įdomu viešoje erdvėje paskaityti komentarus apie šį renginį. Apstulbau (kadangi labai retai kada skaitau komentarus po straipsniais), kad dauguma žmonių, kurie nedalyvavo šiame renginyje nesuprato šios vakarienės esmės, pamokslavo ir bandė įžvelgti negatyvą... Tai buvo puikus pavyzdys - mūsų kasdieninei rutinai. Kodėl mes negalime būti tokie elegantiški, mandagūs, laimingi visada? Šiek tiek daugiau dėmesio skirti savo manieroms, etiketui, aprangai - nes visa tai suteikia elegancijos. Ir svarbiausia šalia elegancijos - nepamiršti šypsotis. Šių dviejų derinukų jums ir linkiu ateinančiu šventiniu laikotarpiu - elegancijos ir šypsenos!